EVALUATION OF THE PROSPECTS OF EDUCATIONAL AVAILABILITY IN LITHUANIAN DISTRICTS IN THE CONTEXT OF THE SOCIAL DEVELOPMENT OF THE COUNTRY’S TERRITORIES
DOI:
https://doi.org/10.17770/sie2018vol1.3111Keywords:
welfare state, social policy, social justice, social development of territories, sparsely populated areas, accessibility of educationAbstract
Scientists, national politicians and specialists from Lithuania and other countries identified the main determinants of the social development of the territories of Lithuania, the problems of the society, which have been influenced by this development, and possible trends of change. Although the social development of Lithuanian territories is determined by a "bundle" of social problems, the focus of the article is on those that may affect the availability of education in the most sparsely populated districts of Lithuania. The aim of this article is to reveal the prospects of education availability in the most sparsely populated areas of Lithuania in the context of the social development of the country's territories. The main problem question related to this is what prospects for the availability of education in the most sparsely populated areas of the country presuppose the social development of Lithuania's territories. In order to achieve the aim of the article, the design of the research was based on the theoretical analysis of the problem raised and a secondary analysis of the data in the field. The main findings of the research reflect the situation in the field of study, and the conclusions of the research drawn on the basis of them provide an assessment of the prospects of education accessibility in the most sparsely populated areas of Lithuania.
References
Aidukaitė, J. (2010). Gerovės valstybių patirtis vertinant socialinio teisingumo principo įgyvendinimą švietime: Švedijos, Škotijos ir Vokietijos atvejai. Viešoji politika ir administravimas, 34, 47-60.
Aidukaitė, J., Bogdanova, N. & Guogis, A. (2012). Gerovės valstybės raida Lietuvoje: mitas ar realybė? Monografija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuva, 412 p.
Bieliauskaitė, J. (2009). Socialinio teisingumo principų sistema šiuolaikinėje Vakarų teisės tradicijoje. Socialinių mokslų studijos, 2(2), 119-135.
Butkutė, J. (2013). Retai gyvenamų kaimo teritorijų gyventojų ir gyvenviečių raida Labanoro seniūnijos pavyzdžiu. Geografija ir edukacija, 1, 130-136.
Daugirdas, V. & Baubinas, R. (2008). Retai apgyvendintos teritorijos Lietuvoje: 2. Socialinė ir demografinė gyventojų būklė. Annales Geographicae, 41 (1-2), 5-13.
Daugirdas, V., Baubinas, R. & Marcinkėnaitė, A. (2003). Lietuvos retai apgyventų teritorijų socialinės ir ekonominės būklės ypatybės. Geografijos metraštis, 36 (2), 137– 147.
Davulis, G. (2012). Socialinės politikos principai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Societal Innovations for Global Growth”, 1 (1), 582-597.
Guogis A. (2014). Kai kurie socialiniai-politiniai gerovės valstybių kūrimo Europoje ir Lietuvoje aspektai. Filosofija. Sociologija, 25 (2), 71-79.
Hega G., M.& Hokenmaier, K. G. (2002). The Welfare State and Education: a Comparison of Social and Educational Policy in Advanced Industrial Societies, German Policy Studies. 2 (1), 1-29
Kriaučiūnas, E. & Daugirdas, V. (2013). Rečiausiai gyvenamų Lietuvos teritorijų gyvenviečių tinklo ypatumai. Geografijos metraštis, 46, 32– 43.
Kriaučiūnas, E. 2013). Lietuvos kaimo gyvenviečių tinklo kaitos ypatumai 1989- 2011 metais. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje, 1(5), 53-60.
Kriaučiūnas, E., Krupickaitė, D., PociūtėSereikienė, G. & Ubarevičienė, R. (2014). Lietuvos kaimo gyvenviečių funkcijų kaitos districtinės ypatybės. Geografijos metraštis, 47, 70–87.
Leonavičius, J. (1993). Sociologijos žodynas. Vilnius: Academia, 283 p.
Lithuanian Department of Statistics. Indicators Database. Population and Social Statistics. Education and Educational Attainment of Population. General Education. General Schools. Number of educational institutions, pupils, students and pedagogues. Available from https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=b331cbcd-c8ae-4560-b695-f7380924efcc#/
Lithuanian Department of Statistics. Official Statistics Portal. Regional Statistics by Themes. Population and Social Statistics. Population. Available from https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Population.pdf
Luobikienė, I. (2016). The Assessment of Social Justice in Lithuanian Education in the Context of Welfare State Conception. In: Rural Environment. Education. Personality (REEP): proceedings of the 8th international scientific conference, 13–14 May, 2016, LLU, Jelgava, Latvia. Latvia University of Agriculture. Faculty of Engineering. Institute of Education and Home Economics, 9, 89–97
Parreira do Amaral, M., Stauber, B. & Barberis, E. (2015). Access to and Accessibility of Education Throughout the Educational Trajectories of Youth in Europe. European Education, 47, 1-10.
Ragalevičius, J. (1966). Lietuvos miestų rytojus. Mokslas ir gyvenimas, 2, 5-6.
Results of the 2011 Population and Housing Census of Republic of Lithuania. Available from http://statistics.bookdesign.lt/?lang=en
Smalskys, V. (2005). „Gerovės valstybės” ir socialinės viešosios politikos krypčių teoriniai aspektai. Viešoji politika ir administravimas, 11, 86-94.
Sonda, M. (2014). Gosta Esping-Anderseno gerovės valstybės koncepcija (Gosta EspingAndersen’s Conception of Welfare State), Polemos, 1(1), 33-45
Šabanovas, S. & Gruževskis, B. (2015). Modernios socialinės raidos samprata socialinės gerovės kontekste. Filosofija. Sociologija, 26 (4), 267-276.
Šabanovas, S. (2016). Šiuolaikinės Lietuvos teritorijų socialinė raida. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 148 p.
Trakšelys, K. & Martišauskienė, D. (2016). Švietimo paslaugų kokybė: efektyvumas, rezultatyvumas, prieinamumas. Tiltai, 1, 191-206.
Trakšelys, K. (2015). Švietimo prieinamumas – visuomenės socialinio teisingumo rodiklis. Socialinių mokslų studijos, 7(2), 232 – 246.
Tučas, R. (2008). Rytų ir Vakarų Lietuvos teritorinio apgyvendinimo skirtumai viduriniame ir vėlyvajame geležies amžiuje. Geografija, T. 44, Nr. 1, 1-8.