EXTERNAL DEVELOPMENT FACTORS OF UNIVERSITY LECTURERS
DOI:
https://doi.org/10.17770/sie2018vol1.3160Keywords:
university, lecturer, learningAbstract
In the context of the knowledge society the university teachers face increasing challenges. They are required a wide range of education as well as a constant desire for improvement fallowing up and applying innovations in their work. This article examines the teaching of a university lecturer in a non-formal or an informal way in order to find out what factors lead by representatives of this field trying to improve their competencies as the knowledge creator and disseminator. The survey was conducted by interviewing university lecturers during a semi-structured interview. The results of empirical research have shown that non-formal or informal learning for teachers is an integral part of their professional activity and they tend to pursue their personal interests in the most part in gaining knowledge or new experience to satisfy their curiosity, to satisfy students or to overcome certain challenges. In the professional environment, the impetus for learning is felt through the improvement of the quality of students and lectures, the desire to be equal partners in science to their colleagues and the perception that the teaching profession requires multidisciplinarity. Continuous learning has also been identified as a condition for pursuing a career or simply to maintain a job and meet the high academic requirements of the teaching profession.Downloads
References
Barila, A. (2011). LieMSIS/IMSIS aukštosios mokyklos IT strategijoje. LVU programos konferencija „Aukštasis mokslas: IKT diegimo projektai“: sesijos vaizdo įrašas. Prieiga per internetą: https://vips.liedm.lt/ irasas/1917 [žiūrėta 2018-01-15].
Bélisle, C. (2007). ELearning and Intercultural dimensions of learning theories and teaching models. Digital kompetanse, 3, 139–161.
Bjornavold, J. (2009). Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimas Europoje: svarbiausi pasiekimai ir iššūkiai. Aukštojo mokslo kokybė, 6, 36-70.
Butkienė, G., Kepalaitė, A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi raštai.
Dautaras, J., Rukštelienė, N. (2006). Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris. Pedagogika, 83, 74 – 79.
Drūteikienė, G., Mockelo, O. (2010). Dėstytojo įvaizdis ir jo įtaka studijų kokybei suvokti. Informacijos mokslai, 52, 68-83.
Jakštienė V., Janiūnaitė, B. (2014). Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo lygiai universiteto dėstytojo edukacinėje veikloje. Advanced learning technologies Alta‘2014. Conference proceedings, 87-91.
Jatkauskienė, B. (2010). Andragogų profesinio identiteto kontūrų raiška profesionalizacijos kontekste. Mokytojų ugdymas, 15 (2), 59-77.
Jatkauskienė, B., Boterf, G. L. (2012). Universiteto dėstytojų profesionalizacijos eskizas. Andragogika, 1 (3), 48-66.
Jezerskytė, E. (2014). Universiteto dėstytojo veiklos įvairovė besikeičiančios edukacijos paradigmos kontekste. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 25, 118-126.
Jovaiša, L. (2001). Edukologijos pradmenys. ŠU: ŠU leidykla..
Laužackas, R. (1999). Sistemoteorinės profesinio rengimo kaitos dimensijos. Kaunas: VDU.
Laužackas, R., Teresevičienė, M., Stasiūnaitienė, E. (2005). Kompetencijų vertinimas neformaliajame ir savaiminiame mokymesi. Monografija. Kaunas: VDU.
Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001). Europos Bendrijų Komisija; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. Vilnius: Logotipas. http://www.lssa.smm.lt/lt/wp-content/uploads/2014/06/Memorandumas_2001.pdf
Robbins, S., P. (2003). Organizacinės elgsenos pagrindai. Vilnius: Poligrafija ir informatika.
Rupšienė, L. (2000). Nenoras mokytis - socialinis pedagoginis reiškinys. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos Universitetas.
Schwier, R. A. (2010). Focusing Educational Technology Research on Informal Learning Environments. Contemporary Educational Technology, 1(1), 90-92.
Solis, C. (2015). Beliefs about teaching and learning in university teachers: Revision of some studies. Propósitos y Representaciones, 3(2), 227-260. http://dx.doi.org/10.20511/pyr2015.v3n2.83
Stasiūnaitienė, E., Fokienė, A., Kaminskienė, L. (2010). Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų pripažinimas: patirtis ir tendencijos. Kaunas: VDU.
Tidikis, R. (1998). Studijų kokybės vertinimo kriterijų problemos. Aukštojo mokslo sistemos ir didaktika. 1 knyga, 16-19.
Tierney, W., G. 2014. The Challenge in Becoming and Staying a World-Class University. University of Southern California.
Tijūnėlienė, O. (1998). Aukštosios mokyklos dėstytojas: mokslininkas – auklėtojas – psichologas. Aukštojo mokslo sistemos ir didaktika. 1 knyga, 40-45.
Trakšelys, K. (2012). Suaugusiųjų švietimo tyrimų 2004-2011metų analizė. Socialinių mokslų studijos, 4(4), 1417–1426.
Werquin, P. (2010). Recognising Non-Formal and Informal Learning. Paris: OECD.
Zuzevičiūtė, V., Teresevičienė, M. (2008). Suaugusiųjų mokymasis. Andragoginės veiklos perspektyva. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
