THE ANALYSIS OF PECULIARITIES OF PERSONAL ANXIETY EXPERIENCED BY PROFESSIONALS OF SOCIOEDUCATIONAL ACTIVITIES OF LITHUANIA

Daiva Alifanovienė, Asta Vaitkevičienė

Abstract


The article analyses the peculiarities of the anxiety state of professionals of socioeducational activities (social pedagogues and social workers). Employing Spielberger’s and Chanin’s personal anxiety scale, the level of personal anxiety was identified, and, using a semi-structured interview, situations provoking anxiety experienced by professionals of socioeducational activities were identified. Data of anxiety experienced by social pedagogues and social workers in 2011 were analysed employing the factor analysis method of multi-dimensional statistics, the data of the semi-structured interview were processed using the content analysis method. It was identified that about half of the respondents experienced a moderate level of personal anxiety, enabling to mobilise, look for innovative solutions in professional activities. Severe level of personal anxiety was identified for slightly less than half of respondents; it was perceived as dangerous and preventing professionals of socioeducational activities from successful development of professional activities and even warning about possible psychosomatic disorders.

Keywords


anxiety; state of anxiety; personal anxiety; professionals of socioeducational activities

Full Text:

PDF

References


Aramavičiūtė, V. (2004). Kai kurie vyresniųjų mokinių gyvenimo mokykloje aspektai. Acta Paedagogica Vilnensia, 12, 2–6.

Alifanovienė, D., Vaitkevičienė, A. (2007). Socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų išgyvenamo nerimo ypatumai profesinėje veikloje. Specialusis ugdymas, 2 (17), 51–60.

Alifanovienė, D., Vaitkevičienė, A., Lučinskaitė L. (2011). Socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų profesinėje veikloje išgyvenamas nerimas. Specialusis ugdymas, 2 (25), 57–69.

Balevičiūtė, I. (2007). Rizikingų finansinių sprendimų priėmimo ryšys su juos priimančių darbuotojų gyvenimo kokybe, nerimastingumu ir pinigų kokybinėmis schemomis. (Magistro darbas, Mykolo Romerio universitetas).

Balsevičius, T. (2010). Radiodažnuminės termoabliacijos veiksmingumas gydant knarkiančiuosius ir sergančiuosius lengvu ir vidutinio sunkumo obstrukcinės miego apnėjos hipopnėjos sindromu (Daktaro disertacija, Kauno medicinos universitetas).

Dagienė, A. (2006). Mokyklos baimė kaip socializacijos mokykloje problema (Magistro darbas, Vilniaus pedagoginis universitetas).

Gelumbauskienė, B. (2009). Pacientų nerimo ir depresiškumo sąsajos su ligos suvokimu reabilitacijos laikotarpiu (Magistro darbas, Vytauto Didţiojo universitetas).

Germanavičius, A. (2006). Nerimo ir depresinių susirgimų epidemiologija ir patofiziologija. Neurologijos seminarai, 10 (27), 25–32.

Gustainienė, L., Pranskevičienė, A. (2010). Kokie veiksniai skatina darbuotojų gerovę ir palankią darbo aplinką? Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris, 7, 137–142.

Loikienė, O. (2007). Aukštųjų mokyklų dėstytojų bei bendrojo lavinimo mokyklų patofiziologija. Neurologijos seminarai, 10 (27), 25–32.

Lučinskaitė, L. (2011). Socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo nerimo ypatumai profesinėje veikloje. Šiaulių universitetas (vadovė soc. m. dr. Daiva Alifanovienė).

Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: JUDEX.

Kepalaitė, A. (2011). Vyresniųjų paauglių savęs vertinimo ir nerimo pokyčiai taikant psichologinį poveikį. Specialusis ugdymas, 2 (25), 8–24.

Martišauskienė, E. (2004). Mokyklinio nerimo ir dvasinės sklaidos paralelės paauglystėje. Pedagogika, 73, 118–123.

Milušauskienė, J., Zambacevičienė, E., Dapkevičienė, V. (2008). Priešmokyklinio amţiaus vaikų intelektinio brandumo, mokyklinio nerimo ir auklėjimo šeimoje stilių sąsajos. Jaunųjų mokslininkų darbai, 4 (20), 192–197.

Nasvytienė, D., Balnionytė, R. (2006). 13–17 metų paauglių emocinių problemų ir nerimo lygio įvertinimo ypatumai. Ugdymo psichologija, 16, 14–20.

Pikturnaitė, R. (2007). Socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo nerimo ypatumai profesinėje veikloje (Magistro darbas, Šiaulių universitetas).

Stanionytė, V. (2008). Linkusių save žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo ir stresogeninių situacijų įveikos strategijų tarpusavio sąsajos (Magistro darbas, Vytauto Didţiojo universitetas).

Starkuvienė, D. (2006). Paauglių nerimo, pažangumo ir problemiško elgesio sąryšis (Magistro darbas, Vilniaus pedagoginis universitetas).

Tulickas, E., Zambacevičienė, E. (2004). Mokyklinio nerimo apraiškos skirtingose ugdymo pakopose. Jaunųjų mokslininkų darbai, 3, 113–116.

Vaitkevičius, V. (1995). Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius: Evalda.




DOI: http://dx.doi.org/10.17770/sie2012vol2.34

Refbacks

  • There are currently no refbacks.